Eglė šešėlio koučerė

„NEPAMIRŠK, KAD PASAULIS YRA NETEISINGAS.“

Tą ne kartą man priminė tėvas.
Jis buvo ir yra teisus.

Bet jis praleido svarbią dalį.

Jis praleido dalį, kuri mus iš vartotojų daro kūrėjais, iš stebėtojų - dalyviais, iš besislepiančių - kariais, iš pasyviai geranoriškų į realiai padedančius.

Jis praleido dalį: BET...

-------------------------------

Ne kartą esu gavus per galvą už „taip, bet...“ požiūrį.

Už atsisakymą matyti tik vieną reikalo pusę, už atsisakymą tiesiog daryti negalvojant ir nesigilinant, už atsisakymą priimti viską, kaip yra.

Kai Mel Robbins nusprendrė rašyti knygą „Leisk jiems“, surinkusi mokslinę medžiagą jos dukra pasakė, kad vien šios įžvalgos neužtenka. Tai sukeltų bejėgiškumo pojūtį, netgi depresiškumą. Reikia kitos dalies. Taip atsirado antra reikalo pusė: „leisk man“.

Galbūt dėl tų nuolatinių tėvo ir autoritetingų žmonių patvirtinimų apie pasaulio tamsą ir žiaurumą man kilo tas noras prirašyti antrą dalį:

TAIP, pasaulis yra žiaurus, sunkus ir neteisingas, BET leiskite man parodyti, kad mumyse yra šviesa, kurios neįmanoma užgesinti, ir kad galima kurti pasaulį, kuris yra nors truputėlį šiltesnis ir harmoningesnis.

-------------------------------

Neseniai patyriau transformacinį žaidimą LILA (ačiū Zivile Kundalini Lila už laikytą ir erdvę ir galimybę gauti reikiamas patirtis bei atsakymus).

Ir vėl išlindo noras kurti kitokį - geresnį pasaulį.

Tą, kurio apvadus dažnai mano širdis brėžia ant esamos realybės ir stebisi, kodėl mes, žmonės, nesirenkame gyventi draugiškai.

Viena vertus, nemėgstu šitos savo dalies. Jos norai begaliniai, ji reikalauja paaukoti labai daug vardan to, kas svarbiausia, sekti intuicija neatsižvelgiant į įprastas normas, logiką, apribojimus.

Kita vertus, ji - ta prasmė, kuri įkvepia keltis ir eiti net ir sunkiausiais etapais, ji - tas beprotiškas noras, kad visiems būtų nuostabiai gerai, kad visi klestėtų, tarsi, šviesa kuriai visur norisi šviesti.

Rašau, ir suprantu, kad man reiks eiti padirbėti su šia asmenybės dalimi.

Nes ji irgi turi savo šešėlinę pusę - ambiciją, kuri gali beatodairiškai siekti tikslo, padaryti žalos sau ir kitiems, naudoti resursus net tada, kai jų nelieka išgyvenimui, prisiimti atsakomybę už pokyčius, kurie ne jos įtakoje ir kuriems neturi resursų.

Aš žinau jos šviesą ir jos šešėlį, todėl prieš išleidžiant ją į areną dar reiks patreniruoti. Bet tai išsprendžiama su turimais darbo su pasąmone įrankiais. Čia, mano, kaip specialistės zona, - išleisti pasąmonėje užspaustas šviesias ir tamsias asmenybės puses ir harmoningai integruoti kuriant norimą gyvenimo visumą.

-------------------------------

Šįryt supratau, kad dažnai tos artimųjų, autoritetų frazės, kurios mums užkraunamos kaip kaustančios grandinės, užaugina mums sparnus, jei pasirenkame išsivaduoti ir pakilti dėl savęs ir kitų.

Įtariu, jog dažnai būtent iš jų gimsta mūsų misijos įvardinimas.

Prisipažinsiu, kad viduje tebėra mažas vaikas, kuris tebelaukia, kol tėvas pasakys:

Pasaulis yra neteisingas, bet aš pasistengsiu, kad jis būtų kuo teisingesnis tau, aš apsaugosiu tave.

Kitų lūpomis kalbėti negaliu, bet čia ir dabar tam vaikui sakau nuo savęs:

✨PASAULIS YRA NETEISINGAS, BET AŠ PASISTENGSIU, KAD JIS BŪTŲ KUO TEISINGESNIS IR SAUGESNIS TAU IR KITIEMS. ✨

-------------------------------

Žinot, su vidiniu, dvasiniu darbu, saviugda taip - kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių. Visada yra, ką veikti.

Linkiu džiaugtis savo kasdieninėm pergalėm ir nepamiršti, kad visada bus, ką spręsti ir kurlink augti.

O KOKIA FRAZĖ TAU UŽDĖJO GRANDINES?
AR JAU ATRADAI JAI PRIEŠNUODĮ?

O jei jauti, kad metas savo grandines paversti sparnais ir nori į šį savęs pažinimo mišką eiti nebe viena/as – rašyk man. Pakalbėsim ir atrasim, ar psichodinaminis koučingas tinka šiam tavo vidinės kelionės etapui.

Šiltai, pavasariškai, 🌞🌱✨
Eglė

Už nerealią fotosesiją ačiū Rasa Pempė :)

Šį pavasarį, tarp didelių iššūkių ir pokyčių, vis grįžtu į džiaugsmą, laisvę ir mažas šėliones.

Draugės paskatinta, spontaniškai sugalvojau pasidalinti tuo, kas daugybę metų man yra vidinės stiprybės inkaras pasaulio ir vidinėse audrose.

🌱 Gilus buvimas gamtoje.

Viena vertus - beveik visos žinome, kad gamta, judėjimas, grynas oras padeda nusiraminti, geriau jaustis, palaikyti fizinę formą.

Bet yra ir kitoks buvimas. Kai medžiai, augalai, upės, vėjas nėra tiesiog fonas mūsų ėjimui ar pašnekesiams.

Tai yra gyvos, išmintingos, palaikančios būtybės ir stichijos, su kuriomis mus sieja gilus energetinis ryšys, kurios kalba mūsų pasąmonės, sakyčiau, sielos kalba.

Saugumą ir ramybę gamtoje atrasdavau nuo vaikystės.

Visgi Patyriminio ugdymo gamtoje bakalauras ir Psichodinaminio koučingo darbui su pasąmone sertifikatas suteikė tiek teorinį, tiek praktinį pagrindą suprasti ir kurti daug gilesnį asmeninį ryšį su savimi ir gamta.

-----------------------------------------------

KOKIĄ ŽEMIŠKĄ MAGIJĄ TAME ATRANDU?

✅ Gamtoje susikuriu antruosius namus, kur nuėjusi jaučiuosi besąlygiškai priimta, palaikoma, kur nusimetusi rūpesčius atsigaunu.

✅ Čia įsižeminu. Nueina minčių ir emocijų statikas ir į problemas tampa įmanoma žiūrėti pragmatiškai.

✅ Prisipildau pozityvių emocijų: ramybės, džiaugsmo, įkvėpimo, smagumo, malonumo, o kartais netgi ekstazės.

✅ Jaučiuosi ryšyje su pasauliu išlaikydama savo tapatumą.

✅Galiu būti su emocijomis ir patirtimis, kurių kiti nesuprastų, nebereikia slėpti savęs, bijoti svetimų reakcijų, apkalbų ar etikečių...

Šiomis patirtimis noriu pasidalinti ir su tomis, kam norisi pabėgti nuo beprotiško tempo, darbų, rūpesčių, dūzgiančių minčių ir slogių emocijų.

O kartu ir pakviesti patirti giliau: pajausti ir išgirsti save tą, kurios poreikiai ir norai dažnai lieka pamiršti po kitų lūkesčiais; sulėtėti, patirti akimirkos grožį, o kartu išmokti kurti gilų ryšį su gamta, kad pačiai užmiršus, kas esi, ji tau primintų.

------------------------------------------

🌲 Žinau, kad Akmenė - tolimas kampelis, bet galbūt būtent tame atstume ir slypi tikroji galimybė palikti visus rūpesčius užnugaryje.

Kviečiu tas, kurioms gegužės 10 d. bus pakeliui, prisijungti ir popietę praleisti pušyne – ne madingame renginyje, o paprastame ir giliame sugrįžime į ryšį su savimi ir gyvąją gamta.

Jeigu norite sužinoti daugiau, rašykite „domina“ arba asmeniškai.✍🏻

Šiltai 🌞
Eglė

Už nuotrauką, idėją ir šėliones kartu dėkoju Rasai Pempei.

🤤 AR MOKATE TINGINIAUTI?
Ar gebate iš tiesų ilsėtis?

🧹 Ne, ne tas poilsis, kur drauge kažką darant su šeima ir draugais nuolat atrandate būdų, kaip kitais pasirūpinti, palaikyti ar paskatinti juos? Ir ne tas, kai poilsiui išvalote sekciją ar kilimą. Ir netgi ne tas, kai per pusę dienos pralekiate visas parduotuves ir su kirpėja aptariate viso pasaulio problemas...

🤸🏻‍♀️ Prisipažinsiu, aš iš tų, kurių protas mėgsta lėkti kaip nuo lenciūgo nutrūkęs Feraris. O tada būna visko - ir kūrybinių proveržių, ir įdomiausių atradimų ir idėjų, ir nerimo bei viso pasaulio pabaigos scenarijų...

💃🏼 Ir tikrai ne visada pavyksta tų kalnelių išvengti. O kartais ir nesinori, nes įsisukus į įkvepiančius darbus, liejantis kūrybinėms versmėms ar panirus į gilų bendravimą pasaulis prisipildo nuostabių spalvų ir potyrių.

-------------------------------------------

🦄 Visgi atradau, kad tikras sulėtėjimas ir sustojimas gydo kaip stebuklingas eliksyras.

Su juo nutyla mintys, nerimas, nurimsta kūnas, dažnai net skauduliai ir maudimai, nusėda pasišiaušusios emocijos.

🌤️ Tas sulėtėjimas, kai gali tiesiog sėdėti, gali lėtai gerti kavą ir jausti malonią tuštumą mintyse, ne siaučiantį šurmulį ar burzgiančią mašiną, o kvepiantį, saulės sušildytą saugų ir malonų pleduką.

Dažniausiai šios dienos atsitinka neplanuotai.

🤺 Anksčiau protas labai priešindavosi neproduktyviam laikui. O dabar pajutusi tą sulėtėjimą, ramybę - noriu juos branginti, jais pasimėgauti...

🪻 Kaip ta netikėta saulėta diena lapkritį ar švenčiant žibučių, vyšnių ar sakurų žiedus.

Žinau, kad daug moterų negali išjungti vidinio lėkimo. Tarsi būtų suinstaliuotas saviplakos mechanizmas, įsijungiantis vos tik prisėdus ar nustojus galvoti apie viso pasaulio problemas ir nesibaigiančius savo darbus.

Man irgi prireikė nemažai laiko išdiegti šią programą ir nuolat atrandu, su kuo dar padirbėti.

🔥 Visgi čia truputį kaip su tom klumpėm iš pasakos Eglė žalčių karalienė – pačios nesusinešioja, reikia jas mesti į sąmonės ugnį, kad kažkas iš tikrųjų pasikeistų. Kitaip tariant: sulėtėjimas pats neateina. Reikia jį pasirinkti.

Todėl ne per vieną koučingo sesiją mėtom ir kitų moterų nesustojantį varikliuką į sąmonės šviesą, kad pagaliau galėtų nors trumpam kokybiškai prisėsti, skirti laiko sau pilnai, o ne tik kaip 106 darbui ar minčiai.

-------------------------------------------

🥰 Juk ilsėtis - taip moteriška, žmogiška, natūralu.

🐈 O kadangi pamiršome, kaip būti žaismingomis ir atsipalaidavusiomis katytėmis ar liūtėmis, karts nuo karto reikia susiburti ir prisiminti drauge.

🌨️ Šiandien planuotą Dieną Akmenės pušyne teko atšaukti dėl lietaus, šlapdribos, vėjo ir šalčio.

🥳 Visgi manau, kad laimėjome visi. Išdžiūvusi žemė gavo drėgmės, aš - maloniai tingią dieną, o dalyvės - šiltesnius orus.

🌲 Gegužės 10 d. renkamės Akmenės pušyne specialiai tam.

🧘🏻‍♀️ Praktikuosimės sulėtėti, mėgautis, jausti save, tinginiauti be savigraužos. O kartu ir susireguliuoti sudirgusius nervus bei kurti tikrą draugystę su gyvąja gamta.

Nuoroda į renginį komentare.

O kada tu paskutinį kartą nuoširdžiai ir be savigraužos tinginiavai?

Šiltai, aptingusiai, palaikančiai 🥰🤤🌿
Eglė

Už nerealią foto sesiją dėkoju Rasai Pempei 😘

05-10: DIENA PUŠYNE! KAI TAVO BATERIJA RAUDONA NUO SAVŲ IR SVETIMŲ RŪPESČIŲ BEI AMŽINO BĖGIMO 🪫🌱
😵‍💫 Būna dienų, kai laisvas minutes praryja beprasmiai „reelsai“ ir serialai, o namų tvarkymas atrodo kaip kopimas į Everestą be deguonies kaukės. Mes nešiojame kaukes vardan kitų, vardan „gero įvaizdžio“ ir šventos ramybės, kol galiausiai jos pradeda smaugti.
Aš žinau šitą svorį. Todėl siūlau priešnuodį, kuris manęs nepavedė: ne dar greičiau suktis, o švelniai sulėtėti, įsižeminti, atsipalaiduoti.
🌲 KVIEČIU TAVE Į EKSPERIMENTINĘ DIENĄ AKMENĖS PUŠYNE. Tai bus sugrįžimas į tavo dvasios namus, kur galima tiesiog būti – be makiažo, be „teisingų“ atsakymų ir be prievolės kažką pasiekti.
________________________________________
KODĖL VERTA EITI SU MANIMI?
Aš netikiu ta teisingiausia „7 žingsnių programa“ ar vienu veiksmingu formatu.
Aš tikiu tikrumu.
Mano pirmosios studijos – patyriminis ugdymas gamtoje, mano bakalaurinis – apie žaliųjų erdvių galią, o mano kasdienybė – darbas su emocijomis, psichosomatika, pasąmone.
Aš nemokysiu tave gyventi, o dalinsiuos savo sukaupta asmenine patirtimi ir padėsiu tau prisiminti savojo džiaugsmo ir energijos ritmą, kad sugrįžtum į vidinę pusiausvyrą.
________________________________________
KĄ MES VEIKSIME?
Tai nebus sporto salė po atviru dangumi, sausa edukacija ar plepalai prie kavos. Mes:
✅ LĖTINSIME LEKIANTĮ PROTĄ: Naudosime tylą ir pojūčius, kad išgirstume save, o ne svetimus lūkesčius.
✅ PAIKIOSIME: Per smalsumą ir žaismingumą atsiversime vaikiškam jautrumui ir nuostabai, kuriuos uždusino „rimtas“ suaugusiojo gyvenimas.
✅ KLAUSYSIME MIŠKO IR SAVĘS: vėjo, intuicijos ir kūno šnaresių, o kartais ir savų bei kitų žodžių iš gyvos patirties.
✅ EISIME ŠIRDIES LABIRINTĄ: Čia pasėsime tavo tikrąją pavasario intenciją. Ne tą, kurios „reikia“, o tą, kurios alksta tavo siela.
✅ ATRASIME AUTENTIŠKĄ RYŠĮ: su savimi, viena kita ir mišku.
________________________________________
💃🏻 ŠI PATIRTIS SKIRTA TAU, JEI:
✔️ Jautiesi „išgręžta“ kasdienybės, svetimų ir savų lūkesčių.
✔️ Nori nusiimti kaukę ir bent pusdieniui nustoti rūpintis visais, išskyrus save.
✔️ Ieškai bendrystės, kurioje drąsa reiškia būti pažeidžiama ir jautria.
✔️ Nori įgūdžių, kuriuos galėsi pati panaudoti ateityje.
✔️ Ilgiesi tiesiog gerai praleisti laiką gamtoje nekvaršinant sau galvos.
________________________________________
LOGISTIKA:
📆 KADA: Sekmadienį, gegužės 10 d. nuo 11:15 iki +/- 15 val.
📍 KUR: Akmenės pušynas (tikslios koordinatės – užsiregistravusioms), Akmenė, Šiaulių apskritis.
💸 INVESTICIJA Į SAVE: 35 Eur – tam, kad tavo pasiryžimas būtų tikras.
‼️SVARBU:
Ateik tokia, kokia esi. Gali ateiti pavargusi, liūdna, be nuotaikos ar pilna energijos. Miškas priima visas versijas.
Pastaba: Tai nėra terapija. Ši patirtis netinka išgyvenant ūmias psichikos ar fizinės sveikatos krizes.
________________________________________
💚 NORI SUSIGRĄŽINTI SAVE?
Registracijai ir išsamiai informacijai komentuok: „domina“ čia ar asmenine žinute.
Jei kyla daug klausimų ar abejonių, rašyk čia arba skambink:
+370 650 32970.
VIETŲ SKAIČIUS RIBOTAS.
🤞🏻JEI PERSKAITEI IKI ČIA, MANAU, MUMS PAKELIUI!
Šį kartą kviečiu moteris, nes jos dažniau nedrįsta vienos keliauti į gamtą ir tiesiog atsipalaiduoti. Jei bus susidomėjusių vyrų, ateities renginiuose bus atsižvelgta ir į šitą poreikį.

😁 KAIP ABEJONĖS PAVIRTO JUOKU, AŠAROMIS IR GILIAIS PAMĄSTYMAIS?

Susitikimas su Akmenės krašto legenda Julijana Sejaviciene priminė: kai visas dėmesys sutelktas į ryšį ir tarnystę kitam, baimė traukiasi ir atsiranda tikrumas, kuriam nereikia jokių specialių efektų.

🪂 Kaip oro balionu pakyli virš miesto, taip tokiuose susitikimuose pakyli virš savo kasdienių rūpesčių, minčių, emocijų, rutinos. Juose atgyja dvasia, gilūs jausmai, juokas ir dėkingumas.

🏅 Prisipažinsiu, kai suplanuotas jaukus bibliotekos skaityklos atidarymas tapo šventiniu susitikimu pagerbti Akmenės krašto Garbės pilietę, visai Lietuvai nusipelniusią žurnalistę, autorę ir visuomenininkę Julijaną Sejavičienę ir jai suteiktą prestižinį Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“, suabejojau, ar gebėsiu paruošti renginį, kuris atitiks viešnios „kalibrą“.

📚 Esu dėkinga bibliotekos komandai už šį naują profesinį etapą, pagalbą bei pasitikėjimą rengiant šį susitikimą.

✍🏻 Žinoma, esu be galo dėkinga J. Sejavičienei, kurios žodžiai, nuoširdumas ir gyva išmintis pripildė mano ir klausytojų salėje veidus nuostabos, šilumos, juoko ir ašarų.

💗 Ačiū ir šio krašto žmonėms, gausiai susirinkusiems su širdimis pilnomis meilės ir dėkingumo.

🎬 „Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka“ paskyroje galite pamatyti gyvos transliacijos įrašą ir išgirsti tą pokalbį, kurio gylį ir plotį sunku nusakyti. Jame atgyja istorijos peripetijos, žmogiški kuriozai, atsidavimas savo profesijai ir kraštui bei ilgo nueito kelio grožis.

--------------------------------------------------------------------------

Vėl prisipažinsiu, kad nors ir vedžiau renginį, daugiausia - mėgavausi.

Sakyčiau, turėjau geriausią žiūrovo vietą salėje.

Iš arti mačiau ne tik garbingos viešnios istorijų pajautimą, bet ir kaip jų atgarsiai nuvilnija per publiką, stebėjau, kaip paliečia jų širdis, mačiau ir juoką, ir ašaras. Dar mačiau vienybę, dėkingumą, meilę savam kraštui, jo vertybėms ir žmogui.

Aš ramiai galiu praleisti visame pasaulyje garsius filmus, hitus su karščiausiais aktoriais, bet susitikimai, kuriuose paliečiama žmogaus dvasia - šituos deimantus atradus labai branginu.

Manau, kad nuotraukos puikiai atskleidžia to renginio nuotaiką ir šiltumą.

--------------------------------------------------------------------------

💪🏻🤓 Dažnai gyvenime norisi būti labiau pasiruošus, turėti geresnius įgūdžius, daugiau žinių. Aš irgi prieš šį renginį tai pajaučiau.

💞 Visgi pasirinkau fokusuotis į tai, ką sugebu ir kas man vertingiausia: renginį vedžiau per intenciją ir jausmą. Pasirinkau pirma jaustis patogiai, džiugiai ir kurti erdvę, kurioje gera būti kartu.
Taip, žodžiai, tonas, salės išdėstymas buvo svarbu, bet pirma vedė širdis. Ir, kaip byloja rezultatai, - nepavedė.

🤐 (Patikėk, buvo mintis: „kitus mokai atsipalaiduoti kalbant viešai, o kas jei mane pačią ims ir netikėtai surakins baimė?!“ Džiugu, kad vidinis darbas nepavedė).

💃🏻 Su žmonėmis įsikvėpiu kūrybai, augimui, pajaučiu daug džiaugsmo ir bendrystės.

🌲 Visgi labiausiai atsigaunu ir pakraunu vidinę bateriją gamtoje. Rytoj lėksiu į pušyną ir papasakosiu, kaip galėsi prisijungti ir tu.

Šiltai, pavasariškai 🌱😊🌷🌞🌼
Eglė
Už nuotraukas dėkoju Jonui Vapsvai

🥚 Atsimenu: prikalbinau britus bendradarbius dažyti margučius kartu.

🤐 Net neįsivaizduoju, kaip man pavyko. Buvo viskas: svogūno lukštai, žalumynai, sukarpytos pėdkelnės...

Deja, rezultatai gavosi neįspūdingi, procesas irgi. Daugiau nekartojau.

🧚 Dar atsimenu vaikystės Velykas - šviesą, bičiulystę ir pirmuosius žalumynus ant stalo. Tą isimintiną vakarą pas močiutę, kai dažėm margučius spalvotais milteliais.

Dabar tas prisiminimas - tarsi vartai į kitą: mistišką, stebuklingą realybę, kuri niekada jau nebepasikartos.

🪀 Atsimenu ir žaidimus. Išgražintus kankinius - nuridentus, sumaigytus kiaušinius - ir tyrą džiaugsmą, kurį jie teikė.

-------------------------------------------

🤔 Visgi paskutiniu metu nedažydavau kiaušinių. Pati jų beveik nevalgau, neretai ir Velykas praleidžiu toli.

🌱 Šiemet perskaičiau įrašą apie kiaušinio, kaip pasaulio pradžios ir prisikėlimo, simbolį. Apie raštų, kuriais jie marginami, simboliką.

Pati dirbu su intencijomis kaip labai galingu įrankiu keisti mūsų vidines nuostatas, o kartu ir gyvenimo kryptį.

🎨 Ir užgimė many nei noras, nei poreikis, o tiesiog vidinis aiškumas, kad ir man svarbu šiemet nudažyti kiaušinius. Ne linksmai patirčiai, margumynų grožiui ar tradicijos palaikymui.

O kaip kelią naujai pradžiai, vidiniam atgimimui, linkėjimams iš širdies sau ir pasauliui.

🎉 LINKIU, KAD IŠ TAVŲJŲ MARGUČIŲ IŠSIRISTŲ VISA, KO REIKIA SAVO GILIAUSIOMS SVAJONĖMS IŠPILDYTI. 🎊

-------------------------------------------

O aš stebiu, kaip iš mano išmyluotų intencijų „margučių“ ritasi konkretūs planai:

🌲 Balandžio 26 d. | Patirtis Akmenės pušyne.

Pirmą kartą atveriu „duris“ į patirtį, kuri iki šiol buvo labai asmeniška mano vidinės pusiausvyros dalis.

🦋 Kviečiu kartu keliauti ir atrasti, kaip kurti gilų ryšį su gamta bei savo vidiniu pasauliu.

📷 Taip, tai tas pats pušynas, kuris matomas šiose ir daugybėje kitų mano nuotraukų!

🇬🇧 Anglų kalbos „prasilaužimo“ sesijos.

Jau vyksta praktiniai pokalbiai, kuriuose padedu prasilaužti kalbėti angliškai. Čia susijungia mano koučingo patirtis ir ilgametis panirimas į Britanijos kasdienybę.

✍️ PDF gidas: „Rašymas vidinei laisvei: Pagrindai“.

Tai praktinis įrankis išeiti iš užburtų slogių minčių ratų.
O netrukus – ir specializuotas rinkinys toms, kurioms sunku paleisti iš galvos mesti buvusius po išsiskyrimo.

Jei kažkuri iš šių idėjų rezonavo – rašyk komentaruose arba asmenine žinute. Pirmieji pasiūlymai dažnai geriausi.

Šiltai, pavasariškai ir žaismingai 🦋😊🌿🐇🌱
Eglė

O KAS, JEI SUKLYDAU PALIKUSI VILNIAUS UNIVERSITETO PSICHOLOGIJOS STUDIJAS?

🤯 Tokios mintys pirmą kartą aplankė po beveik 20 metų.

Turėjau puikias perspektyvas:
✔️ solidi stipendija,
✔️ būrys laiko patikrintų draugų,
✔️ puikus socialinis, sportinis ir kelionių gyvenimas su VU Žygeivių klubu, kur per nepilnus metus buvau išrinkta sporto rinktinės, valdybos nare bei vienos komandų kapitone,
✔️ prasidedanti savanorystė Jaunimo linijoje...

-------------------------------------------

⁉️ Ką pasirinkau vietoj to?

🇬🇷 SAVANORYSTĘ GRAIKIJOJE, kur ne kartą kovojau, kad savanoriams leistų vykdyti prasmingą veiklą (o ne patirti pigias atostogas).

🧗🏻‍♀️PATYRIMINIO UGDYMO GAMTOJE STUDIJAS Didžiojoje Britanijoje, atliepė mano pašaukimą ir norą ugdyti visuomenės sąmoningumą.

Kartu tai buvo išgyvenimo žaidimas: kultūriniam šokui apsijungus su 2008 finansų krize, buvau ir paskutinius pinigus išleidus, ir tik per atsitiktinumą nemiegojus ant gatvės.

💉 SLAUGOS STUDIJAS IR DARBĄ JK, kur pasitelkiau rankas, protą ir širdį padedant kitiems.

Patirtį, kai atsiduri tarp kelių girnapusių ir jauti, kaip tavo žmogiškumą ir sveiką protą mala sisteminė mėsmalė.

Akistatą su bejėgiškumu, mirtimi, viltimi ir visomis kitomis žmogiškumo spalvomis. O kartu ir gilų ryšį su pacientais, nuoširdžią tarnystę, kone apčiuopiamą prasmės jausmą.

🌅 Nuožmius DVASINIUS IEŠKOJIMUS, kai stipendiją išleidau ne nuomai, o kelionei į Indiją.

Kai tyrinėjau vidines patirtis, kurios anksčiau ar vėliau išeidavo iš bet kurios religijos normų. Kai atradau meilę Dievui, ar kreipiausi į jį Jėzumi, ar Šiva, ar Kali, ar Allah, ar Tėveli, ar Motule Žeme, ar Visata, ar Mano Siela.

Dar vieną mėsmalę integruojant tas patirtis į kasdieninį gyvenimą, kol pati būtis ima tapti šventa, suyra riba tarp materialaus ir dvasiško, gero ir blogo.

🧘🏻‍♀️ PSICHODINAMINĮ KOUČINGĄ, nes būtent darbas su pasąmone leido išsivaduoti iš ilgalaikių nepakeliamų vidinių kančių.

Šis metodas padėjo pajudinti vidines tektonines sielos ir asmenybės plokštes bei pradėti kurti gyvenimą tokį, kurio mano siela ir kūnas nejautė kaip išdavystės.

-------------------------------------------

AR SUKLYDAU IŠĖJUSI IŠ PSICHOLOGIJOS STUDIJŲ?

🤔 Jei būčiau likusi, pagal savo trajektoriją, būčiau turėjusi namus, mašiną, šeimą ir karjerą. Manau, kad būčiau įgyvendinusi vieną kitą įdomesnį projektą ir susikūrusi sau vardą šioje srityje.

Tikimybė intuityviai: 30%.

🤐 Kiti 70% - manęs jau nebebūtų.
Nebūtinai sąmoningas gyvenimo nutraukimas, greičiau nelaimingas atsitikimas kalnuose, gatvėje ar staigi liga...

Nes 30 metų po mano pasiekimais, kelionėmis, asmeniniu augimu ir dvasinėmis patirtimis slėpėsi gili depresija su suicidine ideacija.

‼️ 35 metų supratau, kad didžiausias mano pasiekimas - ne puikiai baigtos studijos, pagalba gelbėjant gyvybes ar vidinis augimas.

Ne, po visų tų patirčių didžiausias stebuklas tai, kad aš likau gyva tiek kūnu, tiek dvasia.

✨ Kitas stebuklas, kad per šias patirtis atradau ryšį su savimi ir pasauliu, kad atradau kelią į ramybę, džiaugsmą ir patį gyvenimą - gilų, sakralų ir džiaugsmingą.

-------------------------------------------

KAI ĖDĖ MINTYS: kur tavo mašina-karjera-šeima-namas, aš su nuostaba peržvelgiau savo nueitą kelią ir supratau: aš išpildžiau savo didžiausias svajones:

✅ galvoti savo galva, net kai kiti nori ją nukirsdinti,

✅ nustoti slėpti nuo pasaulio, kas aš esu, kai manęs ir per daug ir per mažai,

✅ nuolat sutirpti iš malonumo švenčiant GYVENIMĄ kasdieniuose stebukluose,

✅ padėti kitiems įkūnyti esminius pokyčius, kuriuos laikė neįmanomais.

Taip, aš už šeimą, namus, gerą automobilį ir puikias pajamas. Tiesiog tai nebuvo mano kelrodės žvaigždės.

🤫 Žinai, mano pasirinkimai man kainavo labai brangiai.

🎁 Bet tame įgavau neįkainojamą dovaną - kurti ryšį su gyvenimo šerdimi, pulsu. Gavau galimybę padėti tiems, kas nori keisti savo gyvenimą grįžtant į ryšį su tikruoju savimi, o ne prisitaikant prie išorinio pasaulio primestų normų ir lūkesčių.

🐑 Aš pagaliau į pasaulį galiu išleisti save, o ne savo NPC (kompiuterio/sistemos valdomą žaidėją) ar avatarą.

Blogom dienom kyla abejonės: gal suklydau su savo daugybe nekonformistinių sprendimų.

💃🏼 Visgi širdyje žinau, kad laimėjau ne dėl to, ką turiu ar pasiekiau, o dėl to, kad išmokau sekti savo vidinį balsą, nes pasirinkau aistringai šokti gyvenimą pagal savo širdies ritmą ir muziką.

-------------------------------------------

❔ O tu, ar jauti, kad gyveni pagal savo širdį?

❓ Ar išgirsti ją tik kartkartėmis per gilias patirtis - stovyklose, maldoje, skausmo akimirką?

⁉️ Gal netgi šią akimirką žinai, kad jeigu gyventum pagal vidinį vedimą, tavo gyvenimas atrodytų visiškai kitaip?

❎ Ši paskyra nėra apie tai, kaip laimėti išoriniame pasaulyje, jį ar save pakeisti sumokant už tai savo tikrumu.

✅ Čia kalbame apie tai, kaip gyvenimas ima keisti sutinkant ir priimant save tikrą.

❎ Ir čia nėra 100% garantijų, paruoštukų su visais atsakymais ar pažadų, kad po to gyvenimas bus minkštas ir pūkuotas.

✅ Ne, jis taps vis labiau savas ir gyvas, galbūt gaivališkas. Jis bus apie prisiėmimą atsakomybės ir sąmoningą kūrimą.

Jei perskaitei iki čia, manau, - MUMS pakeliui!

Seki šią paskyrą, dalinkis savo patirtimis bei klausimais.

Jei domina asmeninės darbo su pasąmone sesijos, komentuok arba rašyk asmeniškai "Sesija".

Su atgimstančia Žeme, linkiu tikrumo 🌅🌱😊
Eglė

Prisipažįstu – šiuo metu jaučiuosi pavargusi.

🛌 Tarp daugybės projektų, naujo darbo, įspūdžių ir apleistų namų ruošos darbų leidžiu sau daryti nedaug.

🤐 Dirbdama su moterimis pastebėjau, kaip sunkiai leidžiame sau ilsėtis.

Daug kam ši natūralaus gamtos ciklo dalis atrodo tarsi „išinstaliuota“.

-------------------------------------------

🩺 Žinot, kas būna, kai širdis nedaro pakankamų pauzių tarp savo dūžių?

🤒 Atsiranda tachikardija – atrodo, kad ji plazda ar stipriai trankosi, apima silpnumas, nuovargis, o dažniausiai ir didelis nerimas.

O jei pauzės nereguliarios? Prasideda permušimai, tarsi širdis imtų vartytis.

-------------------------------------------

Aš niekada nemokau klienčių.
Nesakau joms, kad reikia lėtinti tempą ar ilsėtis.

🧘🏻‍♀️ Tai jos aiškiai išgirsta iš savo vidaus. Jų kūnas, jų asmenybės dalys dažnai pačios paprašo poilsio kaip būtinos sąlygos išsprendžiant kitas problemas.

☕ Vienų gyvenime atsiranda 10 minučių sau ryte, kitos pagaliau prisėda ramiai pavalgyti pietų ar paima į rankas seniai apleistą hobį.

Tada susikuria ne tik poilsio pertraukėlės ir jaukūs ritualai.

‼️ Tada sau ir gyvenimui pasakoma: AŠ ESU SVARBI VIEN DĖL TO, KAD ESU.

Kaip ir visa kūrinija.

Mano vertė nėra lygi tam, kiek darbo valandų ir rezultatų galima iš manęs išspausti.

Ir šioje vietoje, tarsi savaime, prasideda tikrieji pokyčiai viduje ir išorėje.

-------------------------------------------

❄️🌱 Labai džiaugiuosi šia žiema ir pavasariu. Po gilaus bei tikro poilsio užtikrintai ateina šiluma ir atgimimas.

Linkiu ir jums nebijoti sulėtėti, sustoti, leisti sau pabūti pilkai ir nuobodžiai.

🔁 Tai tėra ciklo dalis, be kurios nebus nei naujo stipraus dūžio, nei svaiginančio žydėjimo.

Šiltai, pavasariškai 🌱🌅😎
Eglė

‼️NIEKAM NELEISK TAVĘS „GYDYTI“ - tėvukas.

Šį patarimą pirmą kartą pamačiau šią savaitę ir supratau, kad kažkieno tėtis puikiai sudėjo į žodžius mano pačios gyvenimo patirtį.

💚 Mano darbe su pasąmone esminis principas, kad klientė jokia prasme nėra gydoma.

Tai reiškia: į ją nėra žiūrima kaip į brokuotą objektą, kurį aš imuosi taisyti.

Vietoj to sukuriu saugią erdvę ir suteikiu pagalbą sutikti save:

✔️aiškiai pajausti ir pažinti save bei savo poreikius,

✔️pajausti, ką ir kaip laikas keisti, ir

✔️mažais veiksmais integruoti savo supratimą bei galias į naują gyvenimą.

------------------------------------------

🤐 Nes save pačią labai ilgai leidau vesti, mokyti, taisyti ir gydyti... Tiek psichikos sveikatos profesionalams, tiek dvasininkams, tiek ezoterikams...

Taip, - išmokau labai daug, bet kartu tai ardė mano vidinius pamatus - ryšį su tikrąja savimi, pasitikėjimą ir adekvatumo jausmą.

🥺 Išsiugdžiau daug gebėjimų, stiprybių, bet kartu ir tolau nuo savęs.

Nes „taisytojai“ savo žodžiais, veiksmais, net buvimu šalia transliavo žinutę „kažkas su tavimi negerai“.

💛 Mano žinutė yra ne sufabrikuoto tobulumo vaikymasis, o meilė sau ir autentiškumo atskleidimas.

-------------------------------------------

KAIP TAI ATRODO SESIJOSE?

🤔 Todėl mano sesijos nėra tos, kur aš iš anksto žinau, kur problemos esmė ir kaip ją spręsti.

Žmonių nepermatau ir iš intensyvios gyvenimo patirties žinau, kad nei viena taisyklė nėra absoliuti.

Žinoma, stipri intuicija pakužda, kaip prieiti prie viduje užslėptų atsakymų ir patikimos technikos užtikrina sklandų procesą. Bet juos atranda ir patiria pats žmogus.

PAVYZDŽIUI:

✅ Dirbant su baime kalbėti viešai paaiškėjo, kad iš tiesų reikėjo išmyluoti piktą ir apleistą vidinį vaiką.

✅ Po dideliu skausmu ir nerimu slėpėsi į laisvę besiveržianti klientės vidinė galia.

✅ O skaudantys kojų piršteliai skatino išgirsti širdies balsą ir jo klausyti.

Ir čia tik ledkalnio viršūnėlė.

Kartais pasąmonė pradirba su priežastimis per pojūčius, emocijas ir net nepasivargina paaiškinti, kas ten per užstrigimas buvo, tiesiog jį panaikina.

Sprendimas ne per universalių tiesų perdavimą ir įtaigą, o per tai, kad klientei pačiai pasidarė akivaizdu.

👩🏼‍🔬 Nes ji pamatė, kas iš tiesų vyksta.

🧘🏻‍♀️ Nes sesijos metu ji sutiko savo baimę, pyktį, skausmą, neviltį, pavydą, įsiutį, o kartais ir meilę, vidinę galią - jų zenite.

💃🏻 Ir juos išbuvus, atstovėjus ir nesubyrėjus: lieka ne vergystė savo baimėms ir kitų lūkesčiams, o smalsumas toliau atrasti ir įkūnyti savo galią.

-------------------------------------------

📈 Tada nepasikeičia viskas iš karto (nors būna ir gana „dramatiškų“, esminių greitų pokyčių) , bet pasikeičia kreivės kryptis.

💉 Kai dirbau reanimacijoje su kritinės būklės pacientais - kreivės kryptis buvo itin svarbu.

🤒 Pacientas su itin žemu spaudimu, kuris po truputį didėjo, dažniausiai buvo stabilesnis už tą su aukštesniu, bet tebekrentančiu ar eratiškai svyruojančiu spaudimu.

Todėl ir psichodinaminiame koučinge man svarbiau ne vienkartinis stulbinantis blyksnis, o besikeičianti vidinės būsenos ir išorinių rezultatų kreivė.

❌ Iš: „Man niekada nepavyko, aš negaliu, man baisu, mane surakina...“

✅ Į: „Aš pagaliau išdrįsau! Aš pirmą kartą padariau kitaip. Šį kartą jaučiausi daug drąsiau ir man patiko...“

Mano kertinė vertybė yra AUTONOMIJA. Aš negydau kitų. Aš tiesiog padedu grįžti namo – Į SAVE.

-------------------------------------------

❓ O AR TAU YRA BUVĘ, KAD SPECIALISTŲ AR ARTIMŲJŲ PAGALBA IR UŽTIKRINTI PATARIMAI ATITOLINO TAVE NUO SAVŲJŲ TIESŲ IR SVAJONIŲ?

O gal pabodo jausti, kad neišpildai savo potencialo, gal pastebi, kad baimės kiša koją judėti į priekį ir jautiesi pametusi save?

💃🏼 Jei jau norisi imti keisti savo vidinės kreivės kryptį - šiltai kviečiu registruotis pirmajam pokalbiui (nuoroda komentare).

Linkiu sėkmės visame kame ir pasikliauti savo vidiniu kompasu renkantis, kieno patarimus ir pagalbą įsileisti į savo vidinę erdvę.

Eglė 🌲

P.S.: šis tekstas nėra apie fizinių ar psichologinių ligų gydymą.

Už nuotraką ir pašėlusiai smagią fotosesiją dėkoju Rasa Pempė 💚