Laima Rudinskaitė

Naktis iš balandžio 30-tos į gegužės 1-mąją vadinama Valpurgija, o senasis pavadinimas Beltane.

Tai viena tų naktų metuose, kai sustiprėja virsmo energija, intuicija, o riba tarp matomo ir nematomo pasaulio tampa plonesnė. Tai laikas sudegint sena, apsivalyti ir įkurti naują intenciją, pakviesti į gyvenimą tai, kam jau atėjo metas gimti į formą.

Tai gyvybės sugrįžimo, vaisingumo ir moteriškosios energijos metas. Slenkstis tarp žiemos ir pilno pavasario sužydėjimo, kai gamta jau nebe brandina, o ima skleistis visa jėga.

Nuo seno ši naktis buvo minima ugnimi, šokiais, maudynėmis, bendryste, apsivalymu nuo seno ir naujo ciklo pasitikimu. Tai laikas, kai žemė bunda, o kartu bunda ir tai, kas gyva mumyse.

Moteriškoji energija čia reiškia gebėjimą jausti, kurti, priimti, maitinti, transformuoti ir pasitikėti savo vidiniu žinojimu.

Tai apie moterį, kuri nebūtinai tobula, bet gyva.
Jaučianti. Tikra. Esanti ryšyje su savimi.

Kai moterys susiburia sąmoningai, gimsta ypatingas laukas. Viena kitai primename tai, ką kasdienybėje lengva pamesti – savo balsą, jautrumą, kūno išmintį, vidinę ugnį.

Balandžio 30-osios vakarą susitinkame Valpurgijos nakčiai.
Su ugnimi, kakava, judesiu, paleidimu ir gyvybės pažadinimu.

O gegužės 1-mąją keliausime ramiai įsišaknyti kūne, suteikti sau malonių, atpalaiduojančių pojūčių.
Kad tai, ką pažadiname, neliktų tik vienkartinė būsena, o nusileistų į patirtį, stabilumą ir realų gyvenimą.

Jei jauti kvietimą – susiburkime. 🔥🌿🤎
ĮSIŠAKNYTI KŪNE - Valpurgijos naktis ir dienos atsitraukimas moterims

Ar pajutai, kad kažkas pasikeitė? Kad vyksta nauja pradžia?
Aišku, jos vyksta kasdien, tik ši užsibus ir žada pakeisti viską. Vandenio era, kurią atidarė Plutonas, pereidamas į Vandenio ženklą, jaučias kaip visiški Naujieji metai.

Nesu astrologė ir tikrai neišmanau visų subtilybių, užtat jaučiu save. Ir tas jausmas sako, kad ufff… pagaliau. Šįkart Plutonas man žada palaikymą, transformacijas per teigiamumą. Ačiū, nes per skausmą darbavausi jau pakankamai ilgai. Nežinau, kas laukia, bet jaučiu, kad kažkas visiškai naujo. Ir tai, kaip ir ką svajojau anksčiau, nebetinka!

O kaip jautiesi Tu?

Jei irgi jauti, kad norisi kurti naujai, išjausti, peržiūrėti savo gyvenimo kryptis, susitikrinti su širdies tiesa, tuomet sukūriau būtent tam skirtą pusdienį. Jis - dėl Tavęs. Na… ir manęs. 🙂 Kuo daugiau mūsų bus laimingi, laisvi, mylintys ir sąmoningai kuriantys savas realybes, tuo mums visiems bus tik geriau. Pasitikiu širdies tyrumu ir kad ji kuria harmoningai.

Ir dabar, pradedant naują etapą, pats laikas imtis atsakingo savo realybės scenarijaus kūrimo. Nepamirštant palikti erdvės žaismingumui ir pasitikėjimui gyvenimo srautu, kuris neša mus taip, kaip reikalingiausia. Gal negalime numatyti konkretaus kelio, to net ir nereikia, bet galime užduoti srautui kryptį darydami pasirinkimus kiekvienoje “dabar” akimirkoje.

🎨Kviečiu imtis kūrybos ir šį sekmadienį, lapkričio 24 d. 12 val. atvykti į dirbtuves Mano realybės scenarijus: sveikata, santykiai, savirealizacija.

O iliustraciją sukūrė Lunos. Tokį vardą pasirinko manasis chatGPT. Nusižiūrėjau nuo FB draugų ir paklausiau, kaip jis mane atvaizduotų. 🙂

----

Tiesiai prie reikalo ;)
Tu esi Didesnė(-is) už Tavo baimes!

Kai baimė ir chaosas išorėje kyla į savo piką, ieškok ramybės ir taikos Savo viduje.
Jei Tavo Širdis veda Tave būti, skleisti, kurti iš Meilės. Jei trokšti pokyčio, laisvės Savyje ir visur aplink Save - žinau, kad mane išgirsi.

Aukščiausias pasirinkimas visada kyla iš Meilės. Todėl kviečiu ne atstumti, o pamilti savo baimes, kaip ir visus kitus jausmus. Pabusti, išsiblaivyti ir aiškiai matyti taip, kaip YRA.

Tu jau ESI Meilė. Ar matai tai?
Ar nori matyti?

Darau tai, kad padėčiau, kaip galiu geriausiai.
Jei girdi kvietimą, prisijunk: https://laimarudinskaite.lt/issiblaivyk-is-baimes/

• • •

Kas gali nutikti, jei išdrįsi pamilti baimės jausmą Savyje?
• Mažiau patiriamo streso tiek kasdienėse tiek netikėtose situacijose.
• Lengviau ir užtikrinčiau priimami sprendimai.
• Drąsesni ir greitesni pasirinkimai, vedantys į naujumą ir augimą.
• Daugiau laisvės būnant savo autentiškume.
• Mažiau svarstymo ir atidėliojimo.
• Daugiau buvimo ramybės, tvirtumo ir pasitikėjimo būsenoje.
• Geresnė fizinė savijauta, mažiau įtampos kūne.
• Mažiau paveikios išorės nuomonės ar negatyvi informacija.
• Aiškesnis priežasčių, pasekmių ir sprendimų situacijose matymas.

Na kodėl taip lengva pažindintis ir vėliau tampa taip sunku išlaikyti ir auginti santykį?? Klausia pašnekovė apie gyvenimą, pasakodama savo vargus.

" - Kai sutinki naują žmogų ir smagiai bendrauji, kiek jis tau yra brangus? Kaip labai rūpi, jis toliau draugaus, bus su tavimi ar ne?
- Nerūpi.
- O kai jau susipažįsti artimiau ir tau tas žmogus patinka, kaip tada?
- Tada rūpi.
- Kada norisi labiau patikti, kada tampa svarbu ką apie tave galvoja, kada nori, kad draugautų, mėgtų tave, nepaliktų?
- Aišku kai rūpi!
- Ar gali būti, kad tada bendraudama imi labai stengtis, nori pasirodyti itin faina, kad kitiems tavęs reikėtų?
- Mhm, taip ir būna…
- O kas jei tau jaustis puikiai užtektų to, ką pati apie save galvoji? Kad pati save vertini? Ar tada reiktų stengtis įtikti kitiems?
- Ne, nemanau.
- O jei kažkas nenorėtų su tavim bendrauti, kai būni tokia, kokia esi, neapsimetinėji, nebandai įtikt, ar didelis praradimas būtų toks žmogus?
- Ne ne. Iš tikrųjų tai taip net geriau… "

Tai štai, mieli ponai ir ponios - mes bijome atstūmimo ir iš savęs bandome nulipdyti kažką, kas galvojam, kad patiktų kitiems, o to pasekoje apsupame save žmonėmis, kurie iš tiesų mūsų nepažįsta, nėra artimi, o kartais net nepatinka. Pritapti, būti populiariais ir mėgstamais, būti gerais - to mus mokė nuo pat mažens. Šiukštu neišsišokti su savo kitoniškumu. Juk gėda. Išjuoks. Ir išjuokdavo. Nes normalus yra tas, kuris toks kaip aš.

Esame lyg užkoduoti turėti stingdančią baimę būti savimi, kalbėti savo tiesą. Mes juk bandos gyventojai, mums gyvybiškai reikalingas artumas. Todėl pažvelgus įdėmiau, baimė būti atstumtu = baimė mirti.

Viskas mumyse taip persipynę ir susiję, kad tikrai gali būti keblu išpainioti visas situacijas. Tačiau galima atpažinti, o atpažinus pripažinti, kad yra baisu. Ir galima išmokti pamatyti, kas yra už baimės, ką ji indikuoja. O galiausiai - nebebijoti patirti šį jausmą ir tose situacijose rinktis iš meilės.

Yra du keliai, baimės ir meilės. Kurį renkiesi?
Online seminaras: https://laimarudinskaite.lt/issiblaivyk-is-baimes/

-----

Iš gyvenimo aktualijų…
Anądien išėjo kalba apie baimes kelyje. Viena bičiulė pasakojo, kaip nesaugiai jaučiasi važiuodama dviračiu, nes mintys vis sukasi apie tai, kaip kažkas gali netikėtai pasimaišyti kelyje arba įvykt susidurimas su kitu pramuštgalviu važiuotoju. Dar pasakojo, kaip jau kelintas bandymas tapti vairuotoja baigiasi ties praktiniu susitikimu su vairavimu gatvėje. Ir tai vis nutinka dėl kokių nors labai pateisinamų išorinių priežasčių. Ir visgi, dėl nuolatinio pasikartojimo darosi aišku, kad gal visgi labiausiai todėl, kad baisu ir pasamoningai vyksta savisabotažas.
O tada “pareina” mano klausimai: “Ar tai, kad bijai visų potencialių pavojų, kaip nors padeda tapti geresne, šiuo atveju, vairuotoja? Ar tai padaro situaciją saugesne? Ir kur yra sutelktas dėmesys tuo metu, kai bijai: į vairavimą ir kelią ar bijojimą?”

Spėkit, kokie buvo atsakymai?
Galit prisitaikyti šiuos klausimus savo situacijai ir pažiūrėti, kokie yra jūsų atsakymai. ;)

Vienas iš baimės priešnuodžių ir būdų iš jos išsiblaivyti yra tiesiog klausti savęs ir pasižiūrėti ar bijojimas man kaip nors padeda apsisaugoti nuo to, ko bijau.

O daugiau baimės priešnuodžių praktiniame seminare online https://laimarudinskaite.lt/issiblaivyk-is-baimes/

___
Foto iš internetų.