seimospsichologas.lt

,,Kad mūsų smegenys būtų plastiškos, jos kasdien turi sužinoti kažką naujo". / Urtė Neniškytė, ,, 2018 m. Mokslo žmogus mokslo žmogus"/

- Kaip tau, Jokūbai negėda ateiti į mokyklą nesiprausus?
Tučtuojau keliauk namo ir nusiprausk!
Kitą dieną visi vaikai į mokyklą atėjo nesiprausę...
☘Laukiame dėmesio, jo galia nenuspėjama, o grįžtamasis ryšys - neįkainojamas! Šiandien gavau DOVANĄ, kuri tai patvirtina. Niūri diena, lyja, apniukęs dangus, tik pietų pertraukos metu pavyko smagiai po Kulautuvos pušyną pasivaikščioti, mėlynojų šakelių pasirinkti. Grįžusi žvaliai kimbu darbuotis. Staiga atsidaro durys ir pamatau kaip saulutė besišypsantį pradinuką, kuris mandagiai pasisveikina. Atsakau tuo pačiu ir klausiu, kuo galiu padėti. Apstulbau! Nepamenu, ar kada nors kas nors man taip sakė: ,, Atėjau su jumis pasisveikinti, knygų šiandien neimsiu, nes dar skaitau...''
Akimirksniu, regis, diena rūbą pakeitė.
Kokia graži ir viltinga Lietuvos ateitis auga, pamaniau...

Asmenybė ir jaunesnė, ir senesnė už civilizaciją. Be tam tikrų gabumų, turinčių paklausą šiais laikais,kiekvienas turi dar ir N skaičių nežinomų - jau nebereikalingų ar dar nereikalingų - gabumų užuomazgų.
Mes esame nebylių mįslių kapinės. Jeigu nebūtų to didžiulio, neapibrėžto, paslaptingo smegenų pertekliaus, kaitinamo žmonių galvose, kaip galėtų Istorija kiekvienoje epochoje surasti sau reikalingų genijų, visuomet skirtingų ir nepanašių?
Argi neaišku, kad kiekvienas žmogus yra nepalyginamai didesnis, platesnis, gilesnis už tai, kaip jis gali pasireikšti, ar tai būtų profesija, eilėraščiai ar išvaizda? Vertinimo kuoliukai, ant kurių mes smaigstome vieni kitus, juokingai maži ir buki. Mumyse glūdinčią neatskleistą paslaptį, nepakartojamą praeities, dabarties, ateities krešulį - verta mylėti!
Vladimiras Levis

Yra tokių vėjavaikiškų ir tuščių žmonių, kurie negali turėti nei tikrų ydų, nei brangintinų ypatybių.
Fransua de Larošfuko

Ar gyvenimas yra tikras gyvenimas, jei iš tiesų jis yra tiktai tikro gyvenimo laukimas?
Liutauras Degėsys